Mortos įspūdžiai Kipre

Apie gautą šansą dalyvauti šiame Erasmus+ projekte sužinojau prieš penkis mėnesius, gavusi

kvietimą dalyvauti nuotraukų konkurse, kuris turėjo atspindėti projekto temą. Jau pirmųjų

savaičių metu pradėjome darbus su nuotraukomis. Mokantis Kauno jėzuitų gimnazijoje su šia

problema susidurti tenka labai retai, tad perteikti šią mintį, tiek man, tiek mano draugams buvo

didelis iššūkis. Teko organizuoti fotosesiją, rasti modelius bei vietą, kur fotografuosime. Daug

laiko ir jėgų atėmė sugalvoti tai, ką galime ir norime tomis nuotraukomis parodyti, kokią temą

atskleisti. Idėjomis parėmė klasės draugai, pažįstami bei mokytojai. Po ilgo ir sunkaus darbo

pagaliau turėjome visas 10 nuotraukų, kurios sudarė vientisą ciklą, jį pavadinome “Paskendę

knygose”. Mūsų nuotraukos buvo atrinktos atstovauti gimnazijai Kipre. Esu patenkinta darbu,

kurį nudirbome. Taip pat ypač įdomu buvo apžiūrėti kitų šalių nuotraukas bei pamatyti, kaip jie

supranta ir perteikia šią temą. Konkurso metu šalys rinko geriausią kiekvienos šalies nuotrauką.

Laikas, praleistas Kipre su moksleiviais iš devynių šalių buvo nuostabi patirtis, kurios niekuomet

neužmiršiu. Tai nebuvo pirma mano tolima kelionė, tačiau drįsčiau teigti, jog viena geriausių.

Susiradome ne tik draugų iš visos Europos, bet ir pažinome vietinius gyventojus, jų pietietišką

kultūrą, ragavome tradicinio maisto bei dainavome ir šokome liaudies šokius. Organizatoriai

mus supažindino su jų tradicijomis, kraštovaizdžiu bei šalies istorija. Šis kraštas mane pakerėjo

savo nuostabiu grožiu: aukštais kalnais, dangaus žydrumo jūra, turtinga augalija bei

nuoširdžiais žmonėmis, todėl tikiuosi čia dar ne kartą sugrįžti. Nors visų projekte dalyvaujančių

šalių kultūros buvo kontrastingos, tai mums netrukdė bendrauti ir tik dar labiau žadino norą jas

pažinti.

Ši kelionė buvo puiki galimybė pažinti save, savo draugus, keliavusius kartu bei patirti

nepakartojamus nuotykius, kurie dar ilgai išliks mūsų atmintyje bei sužadins šypseną veide. Ši

kelionė “paaugino” mane kaip žmogų, kaip asmenybę. Sužinojau dalykų apie save, kurių

niekada nežinojau ir įgavau savybių, kurios man bus naudingos ateityje.

Esu labai dėkinga už šį nuotykį tiek projektui, tiek mokytojoms, kurios visą tą laiką mus parėmė

ir padėjo, draugėms, be kurių ši kelionė nebūtų tokia nuostabi, bei visiems moksleiviams iš kitų

šalių, kurie padarė šią kelionę įsimintiniausia. Niekuomet negalvojau, kad bus taip įdomu pažinti

kitas kultūras bei jų žmones ir kartu taip sunku išsiskirti su ką tik sutiktais žmonėmis. Labai

tikiuosi kada nors vėl dalyvauti tokiame projekte, nes jis pakeitė mano gyvenimą.